Perkutaninė miokardo revaskulizacija ligoniams, sergantiems ūminiais koronariniais sindromais. Gydymo apimtys ir strategija

Edvardas Vaicekavičius, Ramūnas Navickas, Ramūnas Unikas¹, Arnoldas Janavičius¹, Gediminas Jaruševičius¹, Eglė Kalinauskienė, Audronė Statkevičienė¹, Dainius Audickas¹

Kauno medicinos universiteto Kardiologijos institutas, ¹Kardiologijos klinika

Raktažodžiai: pirminė ir atidėta perkutaninė vainikinių arterijų angioplastika ir stentavimas, ūminių koronarinių sindromų gydymo strategija, vėlyvieji rezultatai.

Santrauka. Ūminių koronarinių sindromų rekanalizacinio gydymo efektyvumui daugiausia įtakos turi šie faktoriai: 1) laiko, 2) skubios pagalbos suteikimo, 3) rekanalizacinės strategijos optimizavimo. Jų lyginamoji vertė miokardo reperfuzijai dar nenustatyta. Šio darbo tikslas: 1) nustatyti, kokiam procentui ligonių, sergančių ūminiais koronariniais sindromais, galima taikyti rekanalizacinius metodus, 2) įvertinti šių metodų panaudojimo strateginių skirtumų (skubios ar atidėtos angioplastikos ar stentavimo) poveikį kairiojo skilvelio funkcijos išsaugojimui. Klinikinė medžiaga ir metodai. Išanalizuoti 4260 ligonių duomenys. Jiems atlikta 2990 koronarografijų, 1267 rekanalizacinės procedūros; jos atliktos 825 ligoniams, sirgusiems ūminiu miokardo infarktu. Iš jų 248 ligonių būklė buvo stebima tris mėnesius, užrašyta kompiuterizuota EKG, apskaičiuotas QRS indeksas (iki ir po rekanalizacijos, taip pat praėjus 24 val., 3–7 paroms ir 3 mėn.). Echokardiografiškai ligoniai tirti: iki išrašant iš ligoninės ir po trijų mėnesių. Iš jų 120 ligonių atlikta skubi rekanalizacija, 128 ligoniams atidėta. Iš jų stentuota 20 ligonių. Rezultatai. 66 proc. ligonių, sergančių ūminiais koronariniais sindromais, atlikta koronarografija, rekanalizacinis gydymas – 27,6–39,8 proc. ligonių. 45,6 proc. ligonių, sergančių ūminiu miokardo infarktu, atlikta rekanalizacija, o sergantiems nestabiliąja krūtinės angina – tik 11,7 proc. QRS indeksas stacionare po rekanalizacijos padidėjo visiems, išskyrus neskubiai stentuotus (p nuo 0,05 iki 0,001). Kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija per tris mėnesius padidėjo visų grupių ligoniams. Išvados. Šiuo metu specializuotuose skyriuose koronarografija atliekama iki 65–70 proc. ligonių, sergančių ūminiais koronariniais sindromais, o rekanalizacinis gydymas skiriamas 45 proc. sergančiųjų ūminiu miokardo infarktu. Invazinio gydymo strategijos ypatybės, išsaugant miokardo funkciją, didelės įtakos neturi.

Adresas susirašinėjimui: E. Vaicekavičius, KMU Kardiologijos institutas, Sukilėlių 17, 3007 Kaunas. El. paštas: invlab@kmu.lt

Straipsnis gautas 2003 09 08, priimtas 2003 11 05