Raktažodžiai: intervencinė kardiologija, koronarografija, perkutaninė transliuminė vainikinių arterijų angioplastika, vainikinių arterijų stentavimas, išeminė širdies liga.

Santrauka. Straipsnio tikslas. Apžvelgti intervencinės kardiologijos dabartinę situaciją Lietuvoje, palyginti su kitų Europos šalių intervencinių kardiologų darbo rezultatais bei aptarti artimiausių metų Lietuvos intervencinės kardiologijos perspektyvas. Šiame straipsnyje analizuoti Lietuvos intervencinės kardiologijos centrų 2000–2002 m. darbo rezultatai. Analizei naudoti Europos kardiologų draugijos Intervencinės kardiologijos registrui siunčiamų klausimynų duomenys. 2000, 2001 ir 2002 m. sergantiems išemine širdies liga Lietuvoje vienam milijonui gyventojų vidutiniškai buvo atlikta, atitinkamai: 1535, 1666, 2085 koronarografijos; 500, 532, 632 perkutaninės transliuminalinės vainikinių arterijų angioplastikos; 120, 133, 193 vainikinių arterijų stentavimai. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje sergamumas išemine širdies liga bei mirštamumas nuo jos yra didesnis negu daugelyje Europos šalių bei siekiant per artimiausius trejus metus pasiekti Europoje atliekamų širdies kateterizacijų vidurkio, Lietuvos gyventojams reikėtų kasmet atlikti per 9 tūkstančių koronarografijų ir per 3 tūkstančių angioplastikų, implantuoti per 2 tūkstančių vainikinių arterijų stentų. Būtent tokį procedūrų skaičių, patvirtinus realius procedūrų įkainius, apmokėjimus, turėtų planuoti ligonių kasos. Straipsnyje pateikiamos intervencinės kardiologijos veiklos prognozės Lietuvoje: pakoregavus finansavimo sistemą, būtų visos galimybės artimiausiais metais pasiekti Europos intervencinės kardiologijos procedūrų atlikimo dažnio vidurkio.

Adresas susirašinėjimui: R. Navickas, KMU Kardiologijos institutas, Sukilėlių 17, 3007 Kaunas. El. paštas: invcard@kmu.lt

Straipsnis gautas 2003 09 17, priimtas 2003 11 06