Raktažodžiai: endotelio disfunkcija, acetilcholinas, paradoksinė vazokonstrikcija, rizikos faktoriai.

Santrauka. Šio darbo tikslas. Ištirti endotelio funkciją pacientų, kurie skundžiasi skausmais krūtinėje, tačiau angiografijos metu nerandama reikšmingų pakitimų vainikinėse arterijose, taip pat ištirti rizikos faktorių (rūkymo, hipertenzijos, teigiamos šeimos anamnezės, hipercholesterolemijos) įtaką endotelio funkcijai. Intrakoronarinis acetilcholino mėginys atliktas 100 pacientų (52 vyrai ir 48 moterys). Acetilcholinas (Ach) lašintas dviem pakopomis (pirma – Ach numanoma koncentracija vainikinėje arterijoje 10–6 mol/l – 2 min.; antra – 3,3×10–6 mol/l –2 min., po Ach infuzijos suleista 300 mg nitroglicerino į vainikinę arteriją.) Įvertintas vainikinių arterijų spindžio pokytis priekinės nusileidžiančios šakos ir apsukinės šakos trijuose segmentuose (proksimaliniame, viduriniame ir distaliniame) abiejų pakopų metu. Endotelio disfunkcija diagnozuota, jei vazokonstrikcija, veikiant acetilcholinui, buvo didesnė kaip 5 proc. Aštuoniems pacientams vainikinės arterijos dilatavo abiejų acetilcholino infuzijos pakopų metu, 92 – vazokonstrikcija viršijo 5 proc., tačiau visos arterijos dilatavo po nitroglicerino injekcijos. Stipresnė vazokonstrikcinė reakcija užfiksuota rūkoriams, hipertonikams ir pacientams, turintiems teigiamą šeimos anamnezę (p<0,05). Kuo daugiau rizikos faktorių turėjo pacientas, tuo stipresnė buvo vazokonstrikcinė reakcija (p<0,05). Mažesnio spindžio vainikinės arterijos reagavo stipresne vazokonstrikcija į acetilcholiną (p<0,05). Skirtingai į Ach infuziją reagavo kairės vainikinės arterijos kamienas, t. y. jis beveik nekito.

Adresas susirašinėjimui: D. Jarašūnienė, Klaipėdos jūrininkų ligoninė, Liepojos 45, 5809 Klaipėda. El. paštas: dalijara@delfi.lt

Straipsnis gautas 2003 09 12, priimtas 2003 11 07