Numerio turinys Visas straipsnis lietuvių kalba

Medicina 2004; 40 (priedas 1) 48-53

Beapytakinės vainikinių kraujagyslių operacijos (Kauno medicinos universiteto klinikų Kardiochirurgijos klinikos patirtis)

Saulius Giedraitis1, 2, Rimantas Benetis1, 2, Arimantas Dumčius1, 2

1Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institutas 2Kauno medicinos universiteto Širdies centro Kardiochirurgijos klinika

Raktažodžiai: išeminė širdies liga, miokardo pažeidimas, minimalios apimties vainikinių arterijų operacijos, kairiojo skilvelio funkcija, pooperacinė angiografija.

Santrauka. Pagal nustatytus išeminės širdies ligos parodymus chirurginiam gydymui operacijų rezultatai pagal toracikoronarinių ir autoveninių aortokoronarinių nuosruvių funkcionavimą ir kairiojo skilvelio funkciją nesiskiria nuo operacijų su dirbtine kraujo apytaka ir kardioplegija. Tačiau miokardo žymuo ir kardiospecifinių fermentų pooperacinis lygis žymiai mažesnis grupėje ligonių, operuotų be dirbtinės kraujo apytakos ir kardioplegijos.

Metodai. Pagal galimybes 119 ligonių, sergančių lėtine išemine širdies liga, buvo panaudota įvairi minimalios apimties miokardo revaskulizacijos operacijų chirurginė technika. Perioperaciniu laikotarpiu 30 ligonių atlikti dinaminiai miokardo žymenų (troponinas T – TnT), kardiospecifinių fermentų (CK, CK-MB) tyrimai. 70 ligonių echoskopiškai buvo įvertinta kairiojo skilvelio (išstūmimo frakcija, kairiojo skilvelio sienos judėjimo indeksas, galinis diastolinis diametras), mitralinio ir trivarčio vožtuvų funkcija, 46 ligoniams atlikta kontrolinė pooperacinė angiografija.

Rezultatai. Išanalizuoti 119 ligonių, operuotų dėl išeminės širdies ligos Kauno medicinos universiteto Kardiochirurgijos klinikoje, duomenys. Visos operacijos atliktos „off-pump“ metodika plakančioje širdyje. Daugeliu atvejų atlikta vidurinė sternotomija, panaudota kairė vidinė krūtinės arterija, taip pat derinyje su autoveninėmis aortokoronarinėmis jungtimis. Perioperaciniai dinaminiai TnT, CK, CK-MB tyrimai nerodė miokardo pažeidimo. Pooperacinė angiografinė kontrolė atlikta iki 30 parų po operacijos (dažniausiai 7–10 pooperacinę parą) 46 ligoniams ir ji parodė gerą jungčių funkcionavimą. Kairiojo skilvelio funkcijos pooperaciniai tyrimai atskirais atvejais parodė bendrą išstūmimo frakcijos pagerėjimą.

Išvados. Pagal indikacijas minimalios apimties beapytakinės miokardo revaskulizacijos operacijos yra alternatyvios tradiciniam išeminės širdies ligos gydymo būdui panaudojant dirbtinę kraujo apytaką ir kardioplegiją. Šių operacijų metu mažiau nukenčia miokardas, kairiojo skilvelio funkcija ir jungčių funkcionavimas išlieka panašus kaip ir po tradicinių operacijų su dirbtine kraujo apytaka ir kardioplegija.

Adresas susirašinėjimui: S. Giedraitis, KMU Biomedicininių tyrimų institutas, Eivenių 4, 3007 Kaunas

Straipsnis gautas 2003 09 07, priimtas 2003 11 05