Ekstraaortinės kontrapulsacijos ir skeleto raumens skilvelio hemodinamikos bei miostimuliacijos režimo paralelės eksperimente

Arimantas Dumčius^{1, 2}, Vaidas Vysockas^{1, 2}, Valeri Chekanov³

¹Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institutas, ²Kauno medicinos universiteto klinikų Širdies centras, ³Viskonsino universiteto Milvokio širdies institutas, JAV

Raktažodžiai: ekstraaortinė kontrapulsacija, aortomioplastika, platusis nugaros raumuo.

Santrauka. Darbo tikslas. Analizuojamas ekstraaortinės kontrapulsacijos efektyvumas centrinei hemodinamikai, lyginant dviem skirtingais režimais stimuliuoto plačiojo nugaros raumens gautus rezultatus.

Metodai. Eksperimentiniai tyrimai atlikti Kauno medicinos ir Viskonsino universiteto Milvokio širdies institute. Tirti gyvūnai suskirstyti į dvi grupes po du pogrupius (po 6 šunis) kiekvienoje. Abiejų grupių gyvūnams taikytas nepertraukiamas bei darbo ir poilsio elektrostimuliacijos režimai. Pirmos grupės gyvūnams platusis nugaros raumuo mobilizuotas ir paliktas in situ. Po to išmatuota pradine susitraukimo jėga (kontrolės) ir tyrimo metu iki ji sumažėjo 50 proc. Apskaičiuotas susitraukimo jėgos normalizavimosi laikas. Antros grupės platusis nugaros raumuo stimuliuotas iškart po atliktos aortomioplastikos ir skeleto raumens skilvelio naudojant stimuliatorių LD PACE II (skilvelinis raumens uždelsimas – 290 ms).

Rezultatai. Pirmos grupės gyvūnams taikant nuolatinę elektrostimuliaciją, susitraukimo jėga sumažėjo iki 50 proc. nuo pradinės vertės per 52±8 min. ir normalizavosi per 84±16 poilsio minutes. Darbo ir poilsio režime šis sumažėjimas truko 105±8 min., o normalizavosi per 25±6 min. (p<0,05). Po darbo ir poilsio elektrostimuliacijos režimo šviesos mikroskopijos metodas neparodė didelių raumens audinio pažeidimų. Po nuolatinio elektrostimuliacijos režimo pastebėta padidėjusi bazofilų degeneracija bei banguotos skaidulos. Naudojant nuolatinį elektrostimuliacijos režimą, po ūminės torakalinės aortomioplastikos spėjami hemodinaminiai rodikliai pranoko realius rodiklius tik 40 minučių palyginus su 100 minučių darbo ir poilsio režimu (p<0,05).

Išvados. Darbo ir poilsio režimas gali būti saugiai taikomas iškart po procedūros, tačiau būtini tyrimai siekiant nustatyti trukmės ribas ir laiką tarp veikimo periodų.

Adresas susirašinėjimui: A. Dumčius, KMUK Kardiochirurgijos klinika, Eivenių 2, 3007 Kaunas

Straipsnis gautas 2003 09 06, priimtas 2003 11 05