Numerio turinys Visas straipsnis lietuvių kalba

Medicina 2004; 40 (priedas 1) 23-29

Bestentinių aortos vožtuvų implantacijos ankstyvieji ir vėlyvieji pooperaciniai rezultatai (Kauno medicinos universiteto Širdies centro duomenys)

Rimantas Benetis1, 3, Jolanta Vaškelytė2, 3, Renaldas Jurkevičius2, Eglė Ereminienė2, 3, Kastytis Vaičiulis1, Saulius Raugelė1

1Kauno medicinos universiteto Širdies centro Kardiochirurgijos klinika, Kauno medicinos universiteto 2Kardiologijos klinika, 3Biomedicininių tyrimų institutas

Raktažodžiai: biologiniai vožtuvai, aortos vožtuvas, Toronto SPV bioprotezas, hemodinamika, chirurgija.

Santrauka. Pradedant 1996 m. pasaulio kardiochirurgų operacijų registruose ėmė daugėti biologinių vožtuvų implantacijų skaičius, tarp jų ir aortos biologinių vožtuvų. Teigiama, kad pastarieji pasižymi geresniais hemodinaminiais parametrais, nereikia antikoaguliavimo, o tai pagerina ligonių pooperacinę funkcinę būklę bei gyvenimo kokybę. Darbo tikslas. Įvertinti bestentinių aortos biologinių vožtuvų, implantuotų Kauno medicinos universiteto Širdies centro Kardiochirurgijos klinikoje 1999–2003 m., įtaką hemodinamikos pakitimams, kairiojo skilvelio morfometrijos pokyčiams bei klinikinei ligonių būklei ankstyvuoju ir vėlyvuoju pooperaciniu periodu.

Išanalizuoti duomenys 66 ligonių, kuriems aortos pozicijoje implantuotas biologinis vožtuvas, ir duomenys atsitiktinai atrinktų 38 iš 203 ligonių, kuriems tuo pačiu laikotarpiu implantuoti mechaniniai aortos vožtuvai. Į tyrimo protokolą įtraukti ikioperaciniai ir pooperaciniai klinikiniai duomenys, echokardiografiniai hemodinamikos rodikliai bei operacijos ypatybės. Rezultatai. Bestentinių biologinių vožtuvų grupės ligoniai išsiskyrė sunkesne ikioperacine klinikine būkle (jų NYHA funkcinės klasės vidurkis 3,47±0,5 lyginant su mechaninių vožtuvų grupės ligonių – 3,0±0,5), dažnesne išemine širdies liga, kai buvo būtina aortos vainikinių nuosruvių suformavimo operacija (51,5 proc. ir 36,8 proc. ligonių, atitinkamai), dažnesne lydinčia mitralinio vožtuvo patologija, kai buvo būtina vožtuvo korekcija (51,51 ir 21,1 proc. ligonių). Bestentinių biologinių vožtuvų grupės ligonių ankstyvas ir pooperacinis mirštamumas – 4,54 proc., o mechaninių vožtuvų grupės – 7,3 proc. Operacijos faktoriai: aortos užspaudimo bei dirbtinės kraujo apytakos laikai tarp grupių skyrėsi nežymiai. Vėlyvuoju pooperaciniu laikotarpiu bestentinių vožtuvų grupės ligonių kairiojo skilvelio miokardo masė, vidutinis gradientas per protezą ir vožtuvo nesandarumo laipsnis buvo patikimai mažesnis už mechaninių vožtuvų grupės ligonių. Taip pat nustatyta, kad to paties arba panašaus kūno paviršiaus ploto ligoniams implantuoti vienu numeriu didesni aortos bestentiniai vožtuvai.

Išvados. Nepaisant operacijų kompleksiškumo, vyresnio amžiaus pacientų, kuriems širdies nepakankamumas buvo didesnio laipsnio, bestentinių biologinių vožtuvų implantacijos technikos sudėtingumo, ankstyvieji ir vėlyvieji pooperaciniai rezultatai rodo bestentinių vožtuvų pranašumą lyginant su mechaniniais. Pasiekta priimtino hospitalinio mirštamumo rodikliai, žemesni kraujotakos gradientai pro vožtuvą, optimalesnis vožtuvo protezo bei kūno paviršiaus ploto atitikimas, o tai užtikrina reikšmingą kairiojo skilvelio masės sumažėjimą pooperaciniu laikotarpiu.

Adresas susirašinėjimui: R. Benetis, KMU Širdies centro Kardiochirurgijos klinika, Eivenių 2, 3007 Kaunas. El. paštas: rbenetis@hotmail.com

Straipsnis gautas 2003 09 05, priimtas 2003 11 05