Liekamojo išeminio mitralinio nesandarumo įtaka kairiojo skilvelio remodeliavimuisi

Rimantas Benetis^{1, 3}, Loreta Jankauskienė^{1, 3}, Jolanta Vaškelytė^{2, 3}

Kauno medicinos universiteto Širdies centro ¹Kardiochirurgijos klinika, ²Kardiologijos klinika ³Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institutas

Raktažodžiai: išeminė širdies liga, kairiojo skilvelio remodeliavimasis, išeminis mitralinis nesandarumas, mitralinio vožtuvo plastika.

Santrauka. Darbo tikslas. Įvertinti liekamojo išeminio mitralinio nesandarumo reikšmę ligonių funkcinės būklės ir kairiojo skilvelio funkcinių bei morfometrinių rodiklių kitimui po išeminio mitralinio nesandarumo chirurginės korekcijos. Išanalizuoti 95 iš 128 išemine širdies liga sirgusių ligonių, kuriems dėl hemodinamiškai reikšmingo mitralinio nesandarumo Kauno medicinos universiteto Širdies centro Kardiochirurgijos skyriuje 1996–2001 m. buvo atliktos plastinės mitralinio vožtuvo bei vainikinių jungčių suformavimo operacijos, duomenys. Į tyrimų protokolą įtraukti: bendri klinikiniai duomenys, Niujorko širdies asociacijos funkcinė klasė, doplerechokardiografinio tyrimo rodmenys iki operacijos, nustatyti operacinėje po mitralinio vožtuvo plastikos, 10–14 parą po operacijos bei vėlyvuoju pooperaciniu laikotarpiu. Po išeminio mitralinio nesandarumo chirurginės korekcijos, išlikus hemodinamiškai reikšmingam mitraliniam nesandarumui, kairiojo skilvelio dydis, sistolinė funkcija nekito, vidutinis plaučių arterijos spaudimas turėjo tendenciją didėti, tačiau patikimai nekito. Funkcinė klasė, pagal Niujorko širdies asociaciją, pagerėjo tik 9 proc. Efektyviai koregavus mitralinį nesandarumą, sumažėjus mitralinio nesandarumo laipsniui vėlyvuoju laikotarpiu, patikimai sumažėjo kairiojo skilvelio geometriją atspindintys rodmenys: galinio diastolinio dydžio indeksas (28,9±0,4 ir 27,7±0,4 mm/m², p<0,001) ir galinio sistolinio dydžio indeksas (22,2±0,6 ir 19,7±0,7 mm/m², p<0,001). Sumažėjus mitralinio nesandarumo laipsniui ir pagerėjus miokardo kraujotakai, pagerėjo ir sistolinė kairiojo skilvelio funkcija (kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija padidėjo nuo 33,3±1,0 iki 40,1±1,2 proc., p<0,0001), patikimai sumažėjo vidutinis plaučių arterijos spaudimas, ligonių funkcinė klasė patikimai pagerėjo 40,6 proc.

Išvados. Liekamasis mitralinis nesandarumas – svarbus veiksnys, lemiantis ligonių funkcinės būklės pablogėjimą ir kairiojo skilvelio tolesnį remodeliavimąsi po operacijos. Ligoniams, kuriems operacijos metu nenustatytas mitralinis nesandarumas arba vėlyvuoju laikotarpiu po operacijos nustatytas mažesnis kaip II laipsnio liekamasis mitralinis nesandarumas, patikimai sumažėja kairiojo skilvelio dydis, pagerėja kairiojo skilvelio funkcija bei funkcinė ligonių būklė vėlyvuoju laikotarpiu po operacijos, o ligonių, kurių liekamasis mitralinis nesandarumas operacijos metu nustatytas pirmo laipsnio ir didesnis arba liekamasis mitralinis nesandarumas vėlyvuoju laikotarpiu antro laipsnio ir didesnis, kairiojo skilvelio funkciniai rodikliai nekinta.

Adresas susirašinėjimui: L. Jankauskienė, KMU Kardiochirurgijos klinika, Eivenių 2, 3007 Kaunas

Straipsnis gautas 2003 09 07, priimtas 2003 11 05