Minimalios apimties miokardo revaskulizacijos be dirbtinės kraujo apytakos, atliktos ūminių išeminių sindromų laikotarpiu, įtaka vėlesnėms išeminėms pasekmėms

Rimantas Benetis^{1, 3}, Rūta Babarskienė², Dalia Lukšienė², Birutė Šlapikienė², Saulius Giedraitis^{1, 3}

Kauno medicinos universiteto ¹Širdies centro Kardiochirurgijos klinika, ²Kardiologijos institutas, ³Biomedicininių tyrimų institutas

Raktažodžiai: ūminiai išeminiai sindromai, minimalios apimties miokardo revaskulizacija, vėlesnės išeminės pasekmės.

Santrauka. Darbo tikslas. Palyginti išeminių pasekmių dažnį per vienerius metus po persirgto ūminio išeminio sindromo, kai ūminiu laikotarpiu buvo atlikta minimalios apimties miokardo revaskulizacija be dirbtinės kraujo apytakos ir kai buvo taikytas tik konservatyvus gydymas.

Kontingentas ir metodika. Tiriamųjų kontingentą sudarė 109 ligoniai, susirgę ūminiu išeminiu sindromu, kuriems taikytas konservatyvus gydymas, ir 26 ligoniai, kuriems ūminiu ligos laikotarpiu atlikta minimalios miokardo revaskulizacijos be dirbtinės kraujo apytakos operacija. Postacionariniu vienerių metų laikotarpiu abiejose ligonių grupėse įvertinti klinikiniai, echokardiografiniai rodmenys, nustatytas išeminių pasekmių dažnis.

Rezultatai. Abiejų grupių ligoniai statistiškai reikšmingai nesiskyrė pagal daugumą klinikinių charakteristikų, tik grupėje ligonių, kuriems buvo taikytas chirurginis gydymas, daliai buvęs miokardo infarktas (38,5 proc. ir 0,0 proc.), jiems dažniau yra buvę prieširdžių virpėjimo epizodų (26,9 proc. ir 6,4 proc.), ūminio širdies nepakankamumo II Kilipo klasė (73,1 proc. ir 44,0 proc.) negu neoperuotiems ligoniams. Praėjus metams po operacijos, visi ligoniai gyveno, nesirgo miokardo infarktu, rečiau kartojosi krūtinės angina (37,5 proc. – Kanados kardiologų draugijos I funkcinė klasė), o neoperuotų ligonių grupėje krūtinės angina kartojosi 68,8 proc. (Kanados kardiologų draugijos I–III funkcinė klasė), miokardo infarktas ištiko 3,5 proc., 4,9 proc. – atlikta miokardo revaskulizacija, letali baigtis ištiko 6,1 proc. ligonių.

Išvada. Minimalios apimties miokardo revaskulizacijos operacija be dirbtinės kraujo apytakos taikoma ūminiu išeminio sindromo laikotarpiu, lyginant su konservatyviu gydymu, vėliau lemia mažesnį ūminių pasekmių skaičių ir gali būti rekomenduojama esant dauginiam vainikinių arterijų pažeidimui bei ryškiai kairiojo skilvelio disfunkcijai.

Adresas susirašinėjimui: R. Babarskienė, KMU Kardiologijos institutas, Eivenių 2, 3007 Kaunas. El. paštas: ruta@kmu.lt

Straipsnis gautas 2003 09 08, priimtas 2003 11 05