Raktažodžiai: plaučių pažeidimas, dirbtinė kraujo apytaka, intrapulmoninis šuntas, atelektazė.

Santrauka. Darbo tikslas. Įvertinti plaučių funkcijos pokyčius ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu po širdies operacijų matuojant intrapulmoninio šunto frakcijos dydį.

Tirtųjų kontingentas ir tyrimo metodai. Ištirtas 21 pacientas po planinių miokardo revaskulizacijos operacijų. Tiriamieji suskirstyti į grupes pagal operacijos apimtį: pirmą grupę sudarė 11 ligonių, operuotų su dirbtine kraujo apytaka, antrą grupę – 10 ligonių, operuotų be dirbtinės kraujo apytakos. Abiejų grupių ligonių priešoperaciniai ir operaciniai statistiniai duomenys tarpusavyje nesiskyrė. Kraujo dujų tyrimai šuntui apskaičiuoti atlikti praėjus 20 minučių nuo įvadinės anestezijos ir praėjus 4 val. po operacijos. Šuntinio kraujo kiekis (Qs/Qt) apskaičiuotas procentais (apskaičiuota pagal klinikinio šunto formules).

Rezultatai. Ligoniams, operuotiems su dirbtine kraujo apytaka, nuo operacijos praėjus 4 val., nustatytas reikšmingas Qs/Qt padidėjimas (nuo 8,6±2,1 iki 16,8±2,6 proc., kai p<0,02). Šių parametrų skirtumai tarp ligonių grupių statistiškai patikimi (16,8±2,6 ir 7,8±2,1 proc., kai p<0,02). Operuotųjų su dirbtine kraujo apytaka grupėje plaučių funkcijos sutrikimą 80 proc. sąlygojo atelektazės, nustatytos rentgenologinio tyrimo metu. Operuotų be dirbtinės kraujo apytakos grupėje reikšmingo plautinio šunto padidėjimo neužfiksuota, nenustatyta ir atelektazių.

Išvados. Plaučių funkcijos sutrikimai patikimai dažnesni po operacijų su dirbtine kraujo apytaka, nes ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu ligoniams, operuotiems dirbtinės kraujo apytakos sąlygomis, nustatyta arterinė hipoksemija, padidėjo intrapulmoninio šunto frakcija, kurios priežastis – atelektazės atsiradimas.

Adresas susirašinėjimui: E. Širvinskas, KMU Biomedicininių tyrimų institutas, Eivenių 4, 3007 Kaunas

Straipsnis gautas 2003 09 03, priimtas 2003 11 07Straipsnis gautas 2003 09 03, priimtas 2003 11 07