Stuburo kaklinės dalies trauma ir nugaros smegenų pažeidimas: mirštamumas nuo nugaros ir pailgųjų smegenų edemos

Egidijus Kontautas, Kazys Vytautas Ambrozaitis¹, Romas Jonas Kalesinskas, Bronius Špakauskas¹, Evaldas Kontautas²

Kauno medicinos universiteto klinikų Ortopedijos ir traumatologijos klinika, ¹Neurochirurgijos klinika, ²Kauno medicinos universitetas

Raktažodžiai: stuburo kaklinės dalies trauma, nugaros smegenų pažeidimas, nugaros smegenų edema.

Santrauka. Darbo tikslas. Ištirti ligos eigos ypatybes pacientų, kurių mirties priežastis buvo nugaros ir pailgųjų smegenų edema esant skirtingam nugaros smegenų pažeidimo lygiui. Tyrimo medžiaga ir metodai. Atliktas retrospektyvusis tyrimas. Išanalizuotos 67 ligos istorijos pacientų, kurie buvo gydyti Kauno medicinos universiteto klinikų Neurochirurgijos klinikoje dėl stuburo kaklinės dalies sužalojimo ir nugaros smegenų pažeidimo 1995–2003 metais ir mirė. Išnagrinėtos ligos istorijos dviejų (3 proc.) moterų ir 65 (97 proc.) vyrų. Pacientų amžius svyravo nuo 16 iki 82 metų. Amžiaus vidurkis – 49,6±18,1 metų. Sužalotųjų mirties priežastis nustatyta patologoanatominio tyrimo metu. Stuburo kaklinės dalies sužalojimai šiems pacientams diagnozuoti atlikus rentgenologinį bei kompiuterinės tomografijos tyrimus. Stuburo kaklinės dalies sužalojimai vertinti pagal B. L. Allen ir R. L. Ferguson (1982) apatinės (C3–C7) stuburo kaklinės dalies sužalojimų klasifikaciją. Nugaros smegenų pažaida vertinta vadovaujantis Amerikos nugaros smegenų pažeidimų asociacijos klasifikacija. Išskirta grupė 48 pacientų, kurių mirties priežastis buvo nugaros ir pailgųjų smegenų edema. Tiriant šių pacientų ligos eigą, analizuotos kraujo apytakos ir kvėpavimo funkcijos ypatybės po traumos praėjus vidutiniškai šešioms valandoms bei iki mirties likus vidutiniškai šešioms valandoms. Šie pacientai suskirstyti į dvi grupes. Pirmoje grupėje buvo 21 pacientas, kuriam nustatytas C4–C5 lygio bei aukštesnis nugaros smegenų pažeidimas. Antrojoje grupėje buvo 27 pacientai, kuriems nustatytas C6–Th1 lygio nugaros smegenų pažeidimas. Rezultatai. Palyginus pirmos ir antros grupės pacientus, nenustatyta reikšmingo skirtumo tarp pacientų amžiaus, traumos aplinkybių, stuburo sužalojimo tipų, kraujo apytakos bei kvėpavimo funkcijos pokyčių, atvykus į ligoninę ir iki mirties likus vidutiniškai šešioms valandoms (p>0,05). Pirmos ir antros grupių pacientams prieš mirtį vyravo ryškus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. Pirmos grupės pacientai mirė po traumos praėjus vidutiniškai 80 valandų, antros grupės – 146 valandoms (p(t)<0,05). Išvados. Pacientams, kurių mirties priežastis buvo nugaros ir pailgųjų smegenų edema, prieš mirtį vyravo ryškaus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo požymiai, tačiau, esant nugaros smegenų pažeidimui C4–C5 ir aukštesniame lygmenyse, šie simptomai progresavo greičiau.

Adresas susirašinėjimui: E. Kontautas, KMUK Ortopedijos ir traumatologijos klinika, Eivenių 2, 50010 Kaunas

Straipsnis gautas 2004 03 02, priimtas 2004 03 31