Turinys Visas straipsnis lietuvių kalba

Medicina 2004; 40 (4) 338-344

Nugaros smegenų pažeidimo ypatybės esant stuburo kaklinės dalies distrakciniams lenkimo ir kompresiniams tiesimo sužalojimams

Egidijus Kontautas, Kazys Vytautas Ambrozaitis1, Romas Jonas Kalesinskas, Bronius Špakauskas1, Evaldas Kontautas2

Kauno medicinos universiteto klinikų Ortopedijos ir traumatologijos klinika, 1Neurochirurgijos klinika, 2Kauno medicinos universitetas

Raktažodžiai: stuburo kaklinės dalies sužalojimas, nugaros smegenų pažeidimas, distrakcinio lenkimo tipo stuburo kaklinės dalies trauma, kompresinio tiesimo tipo stuburo kaklinės dalies trauma.

Santrauka. Darbo tikslai. Įvertinti neurologinius defektus esant distrakciniams lenkimo ir kompresiniams tiesimo stuburo kaklinės dalies sužalojimams bei nustatyti neurologinių defektų regresavimo galimybės priklausomumą nuo sužalojimo tipo.

Tyrimo medžiaga ir metodai. Atliktas prospektyvusis tyrimas. Ištirti 78 pacientai, kurie gydyti Kauno medicinos universiteto klinikų Neurochirurgijos klinikoje 1998–2000. Ištirta 18 (23,1 proc.) moterų ir 60 (76,9 proc.) vyrų. Amžius svyravo nuo 16 iki 80 metų. Amžiaus vidurkis – 46,6 metų. Šiems pacientams, atlikus stuburo kaklinės dalies rentgenologinį bei kompiuterinės tomografijos tyrimus, diagnozuoti distrakcinio lenkimo ir kompresinio tiesimo tipų sužalojimai. Stuburo kaklinės dalies sužalojimo tipas nustatytas remiantis Ferguson-Allen klasifikacija. Pacientai suskirstyti į dvi grupes. Pirmajai grupei priskirti nukentėjusieji, kuriems diagnozuotas distrakcinio lenkimo tipo stuburo kaklinės dalies sužalojimas. Antrajai grupei priskirti nukentėjusieji, kuriems diagnozuotas kompresinio tiesimo tipo stuburo kaklinės dalies sužalojimas. Nugaros smegenų pažeidimo laipsnis įvertintas vidutiniškai per keturias valandas po traumos. Galūnių raumenų jėga ir jutimai vertinti remiantis Amerikos nugaros smegenų pažeidimo asociacijos rekomendacijomis. 49 pacientams, atvykusiems po patirtos traumos ir gydymo, praėjus vidutiniškai ketveriems metams, pakartotinai įvertintas nugaros smegenų pažeidimo laipsnis. Rezultatai. 48 (61,5 proc.) pacientams (pirma grupė) nustatytas distrakcinio lenkimo tipo sužalojimas, 30 (38,5 proc.) – kompresinio tiesimo trauma (antra grupė). Palyginus šių dviejų grupių pacientų traumos aplinkybes, stuburo kaklinės dalies sužalojimo lygį, nugaros smegenų pažeidimo laipsnį, nenustatyta reikšmingo skirtumo (p>0,05). Aštuoni (16,7 proc.) pacientai iš pirmos grupės ir 5 (16,7 proc.) iš antros mirė nuo sunkios nugaros smegenų traumos (p>0,05). 30 pacientų iš pirmos ir 19 iš antros grupės ištirti po traumos praėjus vidutiniškai ketveriems metams. Palyginus šių dviejų grupių pacientų traumos aplinkybes, stuburo kaklinės dalies sužalojimo lygį, slankstelio kūno poslinkį, nugaros smegenų pažeidimo regresavimo laipsnį, nenustatyta statistiškai reikšmingo skirtumo (p>0,05).

Išvados. Esant stuburo kaklinės dalies distrakciniams lenkimo ir kompresiniams tiesimo sužalojimams, nugaros smegenų pažeidimo požymiai ir laipsnis nesiskiria. Nervinių struktūrų pažeidimo regresavimo galimybės vėlyvuoju potrauminiu laikotarpiu nepriklauso nuo stuburo kaklinės dalies sužalojimo tipo.

Adresas susirašinėjimui: E. Kontautas, KMUK Ortopedijos ir traumatologijos klinika, Eivenių 2, 50010 Kaunas

Straipsnis gautas 2004 03 02, priimtas 2004 03 31