Turinys Visas straipsnis lietuvių kalba

Medicina 2004; 40 (4) 332-337

Revizinis klubo sąnario endoprotezavimas (vėlyvieji pooperaciniai rezultatai)

Šarūnas Tarasevičius, Vidmantas Žegunis1, Rimantas Tarasevičius1, Romas Jonas Kalesinskas, Vinsas Janušonis1

Kauno medicinos universiteto klinikų Ortopedijos ir traumatologijos klinika, 1Klaipėdos ligoninės Sąnarių implantacijos centras

Raktažodžiai: revizinis klubo sąnario endoprotezavimas, rerevizija, kaulų bankas.

Santrauka. Darbo tikslas. Išanalizuoti įvairių veiksnių įtaką rerevizinei operacijai, komplikacijas po revizijų bei būdus, kaip jų išvengti. Tyrimo medžiaga ir metodai. Išanalizuota 117 revizinių ir 12 rerevizinių klubo sąnario endoprotezavimo operacijų, kurios atliktos 1992–2001 metais Klaipėdos ligoninės Sąnarių implantacijos centre. Visiems operuotiems pacientams buvo užpildytos anketos, kur užrašyti asmens duomenys, operacijos data, implanto tipas, operacinė technika, revizijos priežastis, revizuotas implantas. Registruotos operacijos vietinės, bendrosios ir vėlyvosios komplikacijos. Nustatyti mirties atvejai iki 2003 m., visų aukščiau minėtu laikotarpiu operuotų ligonių. Rezultatai. Revizinės klubo sąnario endoprotezavimo operacijos 1992–2001 metais atliktos 77 (66 proc.) moterims ir 50 (44 proc.) vyrų. Ligonių amžius svyravo nuo 26 iki 82 metų, amžiaus vidurkis – 63,5 metų. Revizijos priežastys: aseptinis nestabilumas – 106 (90 proc.), besikartojantis išnirimas – 7 (6 proc.), periprostetiniai šlaunikaulio lūžiai – 4 (4 proc.). Revizuotos 22 (19 proc.) gūžduobės, 6 (5 proc.) stiebai, 86 (74 proc.) ligoniams abu komponentai, trims (2 proc.) ligoniams buvo pakeista šlaunikaulio galva. Pacientai, kuriems 50 metų arba daugiau, revizinių operacijų grupėje sudarė 8 proc., o rerevizijų grupėje – 33 proc. visų pacientų. Atliekant revizines klubo sąnario endoprotezavimo operacijas 70 (60 proc.) pacientų kaulinių defektų rekonstrukcijai buvo naudotas donorinis kaulas iš kaulų banko, kuris buvo impaktuojamas panaudojant kaulo impaktavimo techniką. Pakartotinai revizuota tik viena gūžduobė, kuriai revizijos metu buvo panaudotas donorinis kaulas ir kaulo impaktavimo technika. Iš pirmųjų 28 (24 proc.) revizinių klubo sąnario endoprotezavimo operacijų pakartotinai revizuotos 8 (67 proc.). Išvados. Didesnė rerevizijos rizika, jei pacientui, kuriam atlikta revizinė klubo sąnario endoprotezavimo operacija, yra 50 metų arba daugiau. Donorinio kaulo ir impaktavimo technikos panaudojimas kaulinės masės rekonstrukcijai mažina rerevizijų skaičių. Mokymosi kreivė buvo ryškesnė ir turėjo įtakos mūsų studijos rezultatams.

Adresas susirašinėjimui: Š. Tarasevičius, Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė, Laisvės al. 17, 44320 Kaunas. El. paštas: sarast@takas.lt

Straipsnis gautas 2004 03 01, priimtas 2004 03 30